- viliuoti
- viliúoti, -iúoja, -iãvo; Amb žr. vilioti 1: Viliavo juos iš visų pusių išvadžiojimai LC1879,41. Aš tą sūrį trupinau ir berniuką viliavau LLDI422(Klk).
Dictionary of the Lithuanian Language.
viliuoti
Look at other dictionaries:
išviliuoti — žr. išvilioti 2: Ir iškukavo, ir išviliavo nuo motušės dukrelę LTR (Krp). viliuoti; išviliuoti; nuviliuoti; pasiviliuoti; priviliuoti; suviliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuviliuoti — žr. nuvilioti 3: Jis nuviliãvo karves, žemę, viską Pgg. viliuoti; išviliuoti; nuviliuoti; pasiviliuoti; priviliuoti; suviliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pasiviliuoti — žr. pavilioti 1 (refl.): Šituodu broliu du išsimislijo baisią klastą, pasiviliavo viršuj minėtus liudininkus LC1880,19. viliuoti; išviliuoti; nuviliuoti; pasiviliuoti; priviliuoti; suviliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
priviliuoti — žr. privilioti 3: Kad tu būtum galą gavęs negu mane priviliavęs LTR(Grk). viliuoti; išviliuoti; nuviliuoti; pasiviliuoti; priviliuoti; suviliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
suviliuoti — žr. suvilioti 7: Jis manę labai prigavo, suviliãvo, suklastavo KII223. viliuoti; išviliuoti; nuviliuoti; pasiviliuoti; priviliuoti; suviliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
viliavimas — viliãvimas sm. (1) → viliuoti: Viliãvimo švilpynė KII33 … Dictionary of the Lithuanian Language
